1Dovydo psalmė. Priminimo aukai.
2VIEŠPATIE, nebausk manęs pykdamas,
neplak manęs niršdamas!
3Juk tavo strėlės į mane giliai įsmigo
ir tavo rankos smūgiai mane ištiko.
4Nėra nieko sveiko mano kūne nuo tavo įpykio,
braška mano kaulai, nes nusidėjau.
5Virš galvos esu apsemtas nuodėmių,
jos slegia mane lyg sunkiausia našta.
6Mano žaizdos dvokia ir pūliuoja
per mano kvailumą.
7Susitraukęs ir jėgų netekęs,
slankioju niūrus visą dieną.
8Mano strėnos pilnos deginančio skausmo,
nėra nieko sveiko mano kūne.
9Visiškai atbukęs ir nukamuotas vaitoju,
nes man širdis iš nerimo plyšta.
10Viešpatie, tu žinai, ko aš trokštu,
tu girdi mano vaitojimą.
11Mano širdis virpa, aš netekau jėgų,
mano akys aptemo.
12Mano draugai ir bičiuliai laikosi atokiai
dėl mano opų,
net mano artimieji iš tolo težiūri.
13Tie, kurie mano gyvasties tyko,
spendžia spąstus,
tie, kurie nori mane nuskriausti, kalba apie smurtą
ir visą laiką brandina klastą.
14O aš – lyg negirdintis kurčius,
lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali.
15Aš lyg žmogus, kuris negali atsikirsti, nes negirdi.
16Bet tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE,
ir tu, Viešpatie, mano Dieve, man atsiliepsi.
17Juk aš meldžiuosi:
„Tik neleisk jiems džiūgauti dėl mano nelaimės,
neleisk jiems didžiuotis, kai aš parpulsiu“.
18Esu prie pat žūties
ir nuolat kenčiu skausmą.
19Išpažįstu savo kaltę
ir gailiuosi dėl nuodėmės.
20O mano mirtini priešai – sveiki ir stiprūs;
daug tokių, kurie be priežasties manęs nekenčia.
21Tie, kurie atmoka man piktu už gera,
kamuoja mane, nes aš siekiu to, kas gera.
22Nepalik manęs, VIEŠPATIE!
Mano Dieve, neatsitolink nuo manęs!
23Skubėk man padėti,
Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!